Prancūzai batukais vaškiniais
Dunojaus pakrantėje stato laivus
Mėlynų burių.
Žuvėdros suluošintom kojom
Spjaudos akmenimis –
Tai jų toks mažytis karas.
Mažytė garbanė, išbaidžius pakelės šmėklas,
Veda už pavadėlio tėvą,
Nutilusį automatą lošimo.
Šlapi pageltę akmenys –
Žymekliai klasių.
Mergiotė basa šokinėja,
Meta centą, dabar negaliojantį.
Taip čirškia paprikos, kepinamos
Prancūziškuos induos,
Ir kvepia įšylantis dumblas.
Inkaras žemai į mėnulį įkaltas.
Ąsočiai ne brangakmeniais išpaišyti.
Lyg verkia mėnuo, nujausdamas atilsį.
Apgirsta statytojai ir klasių lošėjai.