Nepažįstamos mintys
Ir žodžiai niekada negirdėti,
O tu, atrodo, toks pat,
Kaip pirmąkart sutiktas.
Tik žvilgsnis per trumpas
Ir neparklupdo ant kelių...
Kas išsėmė tą jūrą
Iš tavo krištolinių akių?
\"Pasikeitei tu\" išgirstu
Ir sukirba viduj sumaištis.
Ne tavo pusėn žiūrėjau -
Į veidrodį priešais žvelgiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-24 22:48:16
Jausminga, gal net šiek tiek paslaptinga...
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2010-08-24 20:08:40
Dėkoju;] Visada džiaugiuos, sulaukdama komentarų.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-24 16:21:14
Atrodytų - žinomi dalykai, o pateikti įdomiai...
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2010-08-24 13:59:32
Pritariu vivalavida- trūksta akcento, o jausmai nuoširdūs ir pažystami.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-24 11:15:26
O man labai patiko jautriai įžvelgta tiesa...nustebau, kad parašė jauna mergina...
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2010-08-24 10:10:07
jausmingumas niekad nebanalus, bet šis - neužkabinantis, trūksta akcento, kuris darytų tekstą įsimenamą.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-08-24 10:07:14
Manau šis jausmingumas nėra blogybė. Žmogiškasis jautrumas ne visad banalus. Mane nuteikė maloniai.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-08-24 09:47:02
Geriausiu atveju tai daina. Kaip eilėraštis šis tekstas yra skurdus. Jausminis.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-08-24 09:30:57
žvelgiu į priešais esantį, tai veidrodis mano sielai