Šimtabriaunis miegas

Miegas daužo langines,
Mažuoju pirštu išvedžioja sapnus,
Gimdo naujas paslaptis,
Ryte niekas nenorės jų prisiminti.
Sėdės nuraudusiais skruostais,
Gaudys saulės spindulius
Juodoje ryto smaloj.
Kutens kaimynus
Rytiniais namų užraktais
Ir durų skersgatviais.

Mes senstame per naktis:
Mėnulis degina raukšles,
Pilnatis žilina plaukus,
Mintis sukarpo šimtabriauniai
Dangaus kūnai,
Sukūrę išžudančią nemigą,
Jie užaugina pėdas,
Nebetelpančias į dienų žingsnius.
ančių virkdytoja

2010-08-23 21:11:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2011-01-11 13:40:32

nebūtų nakties-nesentume taip greitai...
:)

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-09-27 08:29:32

Šaunus.
... o čia tai apie mus.
"Mes senstame per naktis:
Mėnulis degina raukšles,
Pilnatis žilina plaukus"

Jūs dar jauni.

Anonimas

Sukurta: 2010-08-26 21:22:17

... visas toks keistas, bet tuo ir įdomus > Nebetelpančias į dienų žingsnius.

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-08-24 17:22:35

Padarė įspūdį, įdomiai apie miegą, taip paslaptingai.....

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-08-24 08:40:34

Mes senstame ne tik per naktis, mes senstame nuo vaikystės ir dienomis , ir naktimis.Perskaičiau ir keistas liko įspūdis, nežinau ką ir sakyti.