paprasčiau užvėrus duris
liaunais pirštais drąsiai
bėgt paviršiais
akimis rakinėt dangų
keist tiltų spynas
ir kartais
rudeny
leist skleistis
žibutėms
---------------------------------------
jie buvo drąsūs
lėkdami vandenynais
neužmirštami
kopiant į kalnus
ir nesulaikomi
mylint
tik šiandien prabudus
akys smigo į plastelino lubas
ir pamiršau rytinę kavą
su gabalėliu cukraus
iš arklidės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-08-23 16:10:30
Cukrumi lepinami arkliai. Ar ne iš čia tas palaidos kumelaitės veržlumas. Pagaliau lyg imu viską surinkt į visumą. Šaunuolė.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-08-23 00:23:01
Tik pabaiga sugadino tokš gražų darbą, o šiaip labai šauniai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-22 22:13:11
Visai įdomiai tas gabalėlis cukraus iš arklidės.Pabrėžiamas ryšys ar atminimas to, kas toje arklidėje autorių riša ar buvo svarbaus nutikę.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-22 20:04:40
Va čia tai "mano" - ir su paslaptim ir su mintim. Apsidžiaugiau paskaičius:)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-22 18:44:29
kodėl iš arklidės???...viskas lyg ir įdomu, apie veržlumą :)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-08-22 18:32:44
"ir nesulaikomi
mylint" -Puikuma.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-22 18:28:47
Patiko mintys apie dangų ir tiltus.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-08-22 18:24:16
arklidės(?) iš kur tik to cukraus neištraukiama, originalumo besivaikant