Santrauka:
skiriama tai „debesų piemenaitei", kuri gyvena giliai manyje ir neleidžia pamiršti, ką reiškia būti tikru žmogumi – vaiku.
Rugiagėlių vainikas it tiara
Iš tolo spindi ant karališkos galvos.
Drobiniai rūbai – šilko suknios –
Taip keri, tarsi angelas sapnuos.
Neverk, mergaite, nenuskriausiu.
Myliu tave, piemene debesų.
Jei atiduotum tai, kas tau brangiausia,
Aš pažadu – apsaugosiu lig pabaigos dienų.
Žinau, jog brangini jaunystę,
Šviesias dienas ir vaikiškus sapnus.
Aš neatimsiu laimės, kuri tviska,
Jei lemta bus – likimas tesujungs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-04-09 12:00:30
jaunystę - KUri tviska - netinkamas žodis, nes kirtį tenka pakeisti dėl rimo, o tai negerai...
tiaRA - frazės ritmą gadina
karališka galva??? - suprantu : karūna, drabužiai, tiara ir t. t., bet galva - tai arba karaliaus, arba kieno nors kito :))))
Drobiniai rūbai- šilko suknios >>> o suknios ne prie rūbų??? Ir jei drobiniai, tai ne tas pats, kas šilko. Na čia gal nesupratau ko nos....
Apibendrintai: moki, gali, yra gerų vietų, bet skubėta, nepažvelgta pačiai į savo darbelį kritiškiau.
Vartotojas (-a): lapienytė
Sukurta: 2006-04-08 15:33:00
gražu, tik užkliuvo man ta pabaiga dienų... gal kiek gruboka frazė, aiškus taškas palyginti su vaikiškumu, jo trapumu ir lengvumu.. o šiaip fain:-)
:
Sukurta: 2006-04-08 12:32:29
tokią priesaiką duoda tvirti:)