Dėkoju, Viešpatie, už žaliąją šventovę – Lietuvą,
kur prie galiūno ąžuolo, akmens, upelio vingio galim pasimelsti.
Kur žmonės, iškentę nežemiškas kančias, savigarbos dar neprarado.
Tik vieno, Dieve, teprašau: neleiski mums užmiršt Tėvynės vardo.
Kapsė
2010-08-22 09:51:28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-08-22 20:24:35
Truputį "pritemtas", toks netikras. Gal kažkokiu patosu trenkia :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-08-22 17:02:53
Dėkoju, Viešpatie, už žaliąją šventovę – Lietuvą... Kaip gražiai įvardinote, iki pat šaknų...
Neilga, bet daug talpinanti malda, skelbianti ir patirtį, ir kilnią, reikalingą prasmę. Taurumas alsuoja joje.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-22 13:39:42
malda už Tėvynę, už visus mylinčius ir pamiršusius ją.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-22 12:58:25
prasminga malda... Patiko :)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-08-22 12:05:03
Pasaka,būna kartais fragmentai pasireiškia ir išnyksta.
Viltinga.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-22 11:29:41
... gražus kūrinys, gaila kad tik tikrovėj taip nėra, ypač apie lietuviu savigarba ...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-22 11:12:58
kas meldžia - nepamirš...bet, kad tie, kas jau nemeldžia Lietuvos - nepamirštų...išbarsto laikmetis vis kitaip savo vaikus
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-08-22 10:52:42
brolis ąžuolas toks pat ne amžinas kaip ir mes/ ak ,bet žmonės ieško Dievo žemėj/
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-08-22 10:22:42
Prisidedu.