Ruduo...kodėl man taip sminga į širdį,
Kai pakelėj randu rusenantį degtuką?
Ir žvakės tartum įžiebia žalsvas akis,
Nors pačios vašku jau subėgę į Žemę.
Ruduo...ir vakarais barbena seną stogą
Ne tiek lietus, kiek ūžesys senų maldų,
Kurios it peiliais man sąžinę supjausto
Palikdamos tik sapną, ne randus gilius.
Ruduo...ir taip patraukia paukščiai kilti
Net juos, prigulusius jau amžiams.
Asistuosiu už tuos, kurie pamiršdami
Tik rudenį tyru lietum nuplauna...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-08-24 10:22:26
... gražiai pasakyta > Ruduo...ir vakarais barbena seną stogą
Ne tiek lietus, kiek ūžesys senų maldų
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2010-08-22 10:27:37
Dėkoju;] Rimo nebuvimu norėjau parodyti rudens chaotiškumą..malonu, kad tai neliko nepastebėta;]
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-21 23:05:17
Geros mintys, gražiai nupasakota, tik neskamba, nėra rimo.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-21 16:02:29
"Kurios it peiliais man sąžinę supjausto
Palikdamos tik sapną, ne randus gilius."
nežinau kodėl, bet šitos eilutės palietė man širdį, patiko:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-21 14:04:06
...šviesiu liūdesiu nuspalvintas ruduo...patiko...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-08-21 11:22:27
Kažkaip sminga liūdesiu ar ilgesiu.Nėra rimo,bet švelniai ir ramiai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-21 10:35:43
Švelniai apie rudenį :)