Liūdi vėl berželis,
laukdamas žiemos.
Niekas tam berželiui
vėją neužstos.
Vienas, palei kelią,
vienas užmaršty,
tarsi būtų augęs
žemės pakrašty.
Retkarčiais koks paukštis
nutupia tiktai.
O dangus bekraštis,
ten toli, aukštai.
Mėnuo šaltas žiūri
naktimis į jį.
Žiemą vėjai buria
stovintį pusny.
Šakas prausia lietūs,
kanda ir šalna.
Lyg nebūtų vietos,
spaudžia sutema.
Kad taip bent kartelį
kas nors džiaugtųs juo!
Jis plonom šakelėm ,
puoštųs lyg ruduo.
Auksu sužibėtų,
raudonu šilku.
Jam nebėra vietos...
Žemėj taip nyku...
spika
2010-08-20 09:29:07
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-20 20:30:17
Man beržai gražūs medžiai, kaip tik vienas toks priešais langus mano stovi vienišas, tai šis eilėraštis man primena jį :D
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-08-20 16:21:49
aga,čia tautiškai...
:)
Anonimas
Sukurta: 2010-08-20 13:12:41
beveik apie Širvį:-)) puoštŲs, džiaugtŲs - tariamoji nuosaka.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-20 10:19:26
nesakyk, :) berželius mylim ir akis jo dėka pakeliam...ne vien ariame po kojomis...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-20 09:45:04
Čia viskas kartu – eilėraštis, kurį galima ir dainuoti. O kodėl pamirštas, tai juk auga prie seno apleisto žvyrkelio, ten beveik niekas nevažinėja, užtikau važiuojant grybauti.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-20 09:39:46
kodėl...Jūs apdainavot, gal dar kas pravažiuojantis, praeinantis pasigroži, jei būtų miško tankmėj - vargu ar kas pastebėtų...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-08-20 09:36:08
Gal tai švelni liūdna dainelė, o ne eilėraštis?