Liūdi berželis

Liūdi vėl berželis,
laukdamas žiemos.
Niekas tam berželiui
vėją neužstos.

Vienas, palei kelią,
vienas užmaršty,
tarsi būtų augęs
žemės pakrašty.

Retkarčiais koks paukštis
nutupia tiktai.
O dangus bekraštis,
ten toli, aukštai.

Mėnuo šaltas žiūri
naktimis į jį.
Žiemą vėjai buria
stovintį pusny.

Šakas prausia lietūs,
kanda ir šalna.
Lyg nebūtų vietos,
spaudžia sutema.

Kad taip bent kartelį
kas nors džiaugtųs juo!
Jis plonom šakelėm ,
puoštųs lyg ruduo.

Auksu sužibėtų,
raudonu šilku.
Jam nebėra vietos...
Žemėj taip nyku...
spika

2010-08-20 09:29:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-08-20 20:30:17

Man beržai gražūs medžiai, kaip tik vienas toks priešais langus mano stovi vienišas, tai šis eilėraštis man primena jį :D

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2010-08-20 16:21:49

aga,čia tautiškai...
:)

Anonimas

Sukurta: 2010-08-20 13:12:41

beveik apie Širvį:-)) puoštŲs, džiaugtŲs - tariamoji nuosaka.

Anonimas

Sukurta: 2010-08-20 10:19:26

nesakyk, :) berželius mylim ir akis jo dėka pakeliam...ne vien ariame po kojomis...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-08-20 09:45:04

Čia viskas kartu – eilėraštis, kurį galima ir dainuoti. O kodėl pamirštas, tai juk auga prie seno apleisto žvyrkelio, ten beveik niekas nevažinėja, užtikau važiuojant grybauti.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-08-20 09:39:46

kodėl...Jūs apdainavot, gal dar kas pravažiuojantis, praeinantis pasigroži, jei būtų miško tankmėj - vargu ar kas pastebėtų...

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-08-20 09:36:08

Gal tai švelni liūdna dainelė, o ne eilėraštis?