Dainavo vėjas ežero vilny,
Pamojo vasara ranka šilta.
Tą kartą patikėjom: mes jauni –
Ir laimė čia kažkur greta.
Mylavo saulė tavo kūną
Rugpjūčio vėstančiu šypsniu.
Tu man sakei, kad taip nebūna
Tarp žodžių, metų ir žmonių.
Aš netikėjau, bet jaučiau,
Kaip metai neša mūs laivus
Į atminimų jūrą begalinę.
Gal iš žvaigždžių aš išskaičiau
Troškimus, polėkius tavus –
Ir viltį vasara grąžino.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-17 22:25:32
Patiko šis vasariškas sonetas:) leidžia pasidžiaugti likusia vasara, nors mintyse vis dažniau pasirodo ruduo.........
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-17 07:49:21
Labai gražu...toks šiltas ir mielas ...pasiimsiu ir aš :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-17 02:12:22
Perskaičiau su dideliu malonumu, taip paprastai, nuoširdžiai, lengvai, o į širdį įkrito.Pasiimu.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-17 01:10:03
svarbu kad grąžino. toks lengvas ir šiltas.