Ne aš, bet ir ne rytmečio šviesa
Žadina tave rytais...
Tai kur, brangiausias, ta tiesa
Ir ko kaip velnio jos kratais?
Tyli, slepi, nebegirdi ir nematai
Nei JOS karštų troškimų,
Nei mano klausimo, ar Meilė tai,
Ar apgailėtinas prisirišimas.
Tau JI graži, aukšta, liekna...
Ir žadina tavy aistras...
Jei atvirai, tai tegu eis ji na***
Ir atgal kelio neberas.
Mielasis, privalai- tad surimtėk-
Užbaigt šią partiją nelemtą,
Galų gale taškus sudėk,
Rinkis mane arba bejausmę lentą.
(Netapatinkite lyrinio subjekto su eilėraščio autoriumi)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-17 16:53:27
Toks aistringas eilėraštis:)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-08-16 23:23:20
Toks kupletinis - jausminis. Pirmas ketureilis įdomus.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-16 20:49:25
...juokas pro ašaras...gyvenimo realija gana dažna.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-16 19:44:15
Labai gerai, kad skliaustuose nurodei.
sklandi melodinga kalba. bet nelabai išraiškinga (troškimai karšti, prisirišimas apgailėtinas). apie "na" nutylėsiu.
gal ir šiuolaikiškas. gal ir neblogas. bet bent jau man tai yra labiau proza nei poezija ir nesvarbu, kad forma koncentruota ir kad rimas yra.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-16 19:32:02
Šiuolaikiškas. Visapusiškai :)