Nuuže, nušurmuliova didžiula švintė – VI-asis pasaulia anykštėnų suvažiovimas. Kažna ar yr da bint vienas kitas rajonas, turintis takiū arganizaciju, katra vienytų pa visu pasaulį išsibarsčiusius sova kraštiečius? Mįslinu, kad ne. Anykščių rajonas yr ne tik vienas iš didžiausių rajonų Letuvoj, ale da, kaip užmote Česlavas Kudaba, rajona kontūry beveik atkartoja Letuvos kontūrus. Ti maž Anykščių kroštas yra untra Letuva? Arba, kas gi būtų Letuva be Anykščių krošta?
     Ti Letuva be znaimių, didingų žmanių ir nuostabios gamtos, ti Letuva be pirmos  sostines Vorutos, be Švintosias ir Virintos ūkanotų slanių, be ažerų perla Rubikių su 16 salielių, be svečia iš Suomijas – Puntuka su „Lithuanikos“ didžiavyrių testamintu tauty, be ukščiausias Letuvoj bažnyčias, apgedoto Anykščių šilielia ir kvarcinia smėlia klodų. Tik šitu kroštu iš visos Letuvos net du rozus „išsirinka“ dungus, nusėdamas  Andrioniškia ir Rundžių (Žemaitkiemio) apylinkes meteoritais. Tik čia stovi pirmutinis ir venintelis muziejus-klatela, apdingta stiklu, tik čia  – vienintelis Orklia muziejus su untram gyvienimy „prikeltu“ prezidenta Untana Smetonas orkliu. Tik šitam krašti ir  niekur kitur unduo pats stebuklingy pakyla in 134m aukštį  ir ištrykšta šv.Jona paversmiu. Čia, Kavorcki,  pre pat pagrindinia kelia da na Smetonas laikų stovi ukščiausias Letuvoj gelžbetoninis kryžius, ko gera ir vienintelis, atslaikis preš savietinius kryžių griavėjus. A netoli jo – ir Vilniaus Trijų kryžių atkartojimas.Tik šitam krašti, bildėdamas par ilgiausiu Letuvoj kniedytu gelžkelio tiltu, prapuškuoja ilgiausias Auropaj siurukas ir tik čia, miški, možna sutikt da gyvu Tadu Blindu. A Niūronių materiškes, pirmutinės  Letuvoj, pradėja žmones makint kaip pačiom išsikept tikru rugini duonu. Ai, a vaikom koks džiaugsmas ir to moža duonas kepalėlia gardumas, ki potys išsikepa, tuo pačiu sužinodami rugia keliu na grūda ligi duonas rekelas! Kožnais mietais, šv.Onos atlaidų išvakarese, šita krošta seniūnijų ir atskirų ulyčių žmones audžia divanus iš kvietkų sova miestui ir tik  čia, vienintelaj Letuvoj ragučių trąsoj, možna palinktyniaut su vėju. Kažna, ar yr da Letuvoj bint vienas miestas šiteip  paspuošis kvietkų kupalais ir fontanais upėj, kaip Anykšči? A asabny dabar, nustekentos ir nukrizentos ekonomikas čėsu.
  A kokia neznaimi būtų Letuva be šita krošta žmanių ar tų, katrų šoknys siekia šitu kroštu! Kokia bniedna būtų lietuvių kalba be kalbininka, švetėja ir lietuviškas raštijos prodininka Kanstantina Sirvydo sumįslytų žodžių (kokybė, kupranugaris, taisyklė, virtuvė, spaustuvė ir t.t), be Jakūba Lavinska nebūtų ir seniausia, autentiška baltų mitalogijas šaltinia – XVIa. pab. paganybes papročių opraša. Gabaus ano meta verslininka Bronia Karazijos pastangomis Anykšči topa Letuvos Burgundija, a jo požiūria į sava pavaldinius galėtų pasmakint ir šiulaikini verslininky.
  Nu ar galėtų Letuva didžiuotis takiuo turtingu literatūriniu palikimu be anykštėnų? Kažna ar yr bint vienas tikras letuvis, katras nežinotų  Untona Vienuolia „Paskinduolas“, Jona Biliūna „Laimės žiburia“, „Brisiaus gola“, „Kliudžiū“ ar Untona Baranauska himna gamty „Anykščių šilielia“, katras išverstas nat in 13 pasaulia kalbų! A kur da Tumas-Vaižgantas, Branyte Buivydaite (Tyrų dukra), Untonas Drilinga, Vytautas V. Landsbergis... Šio krošta žemiela išugde gausiausiu ir ilgiausiu lietuvių literatūras istorijaj  rašytajų Šaltenių gimini, a paeta Algimanta Baltakia ailių tekstais sukurtų dainų dugybi vainikuoja „Baružėla septyntoške“. Letuvos prieškaria makinukų vedliu mokslan buva papuliariausio to meta jaunima rašytoja Stepana Zobarska sudarytas vadavėlis „Aušrelė“, a paetas  Untanas Baranauskas ne tik interesavosi tarmėm, jas suskirstydamas, praturtino letuvių kalbu nujais žodžiais (raidė, trikampis, dalyba, sakinys, tarinys ir t.t.), ale ir yr laikamas ryškiausiu Letuvos maderniosias  matematikas prodininku.
  Be anykštėnų būt minkos ir Letuvos mena, muzikas, moksla ir kitas sritys. Da prieškary Italijas ir Graikijas  operų tiatruose Lietuvu garsino giesmininke Ona Zabielaite- Karveliene, a šiais čėsais –  balsingoji Judita Leitaite, LT United narys Arnoldas Lukošius. Čia augo juokų meisteris Juozas Zavaliauskas, pianistė Gražina Ručytė-Landsbergiene,  iki čia šoknys ataina  daininyka Kastyčia Kerbedžia, mokslininka ir išradėja, prafesaria Algirda A.Avižienio, žurnalistes Liudvikos Pociūnienes ir dainuojamosias paezijas prodininka Vytauta Kernagio. A kur da kielias kartos Sližių giminės – znaimių vargomisterių, chorvedžių, kampazitarių. Be žemiečių Juoza Karosa ir Untana Paulavičia dirigavima neįsivazduojamos daugelis XXa. respublikinių dainų švinčių.
    Jegu ne anykštėnas mokslininkas, biologas Vytautas Butkus, Letuva gol da ligi šiol neturėtų stambiauogių spalgenų ir kultūrinių šilavuogių, a mokslininkas Algimantas Malickas, sumistravojo takį prietaisu, katruo možna identifikuoti žmogų iš akies rainelas.
  A kas gi, jegu ne anykštėny fotameniniky Ona Pajedaite, Kazimieras Strolia (da ir savamokslis skraidyklių kūrėjas), Vladas Vildžiūnas, Juozas Survila ar vosarom anykštėnu patampantis  Romualdas Rakauskas įamžino Letuvos žmones ir jos gamtu?
  Čia gime nacionalines premijas lureatas, skulptarius Leonas Vyt.Strioga ir dailininkas, skulptarius, maderniosias letuvių akvarelas prodininkas Kajetonas Sklėrius. Ti jo makiny iš visos Letuvos: Bronius Pundzius, Robertas Antinis, Petras Aleksandravičius sova skulptūromis išpuoše Lietuvu, a makinys Juozas Mikėnas topa maderniosias skulptūras prodininku. K.Sklėriaus makinės, anykštėnės Damiceles Tarabildienes – skulptares, grafikes, knygų iliustratores šeimoj išaugo visa plejada dailininkų  ir dizainerių, a sūnus Arūnas tapa Letuvos heraldikas gaivintoju. Anykštėnas, mokytojas ir baleta meisteris Alfonsas Leonavičius inžiūrėja talentu ir paruoše paskutiniu čėsu bais znaimų baletmeisterį Jurijų Smoryginą. Anykštėny – zapaslyvi žmonis. Čia net okmena dulkes nenuveina zanic. Tautodailinka Stanislava Petraškas runkase šitas dulkes pavirta nepakartojamais paveikslais, įamžinančiais šita krošta gamtu ir Letuvos didžiuosius kunigaikščius.
   Anykščių krošta gamtos grožis įkvepia ir statybini-architektūrini kūryby. Ti architektų Vytauto ir Algirdo Kaušpėdų dinastija, Henrikas Vyt.Karvelis, pagal katro projektu pastatyti Vilniaus kancertų ir sporta rūmy. A Untanas Žukauskas. Tigi jo vienintelis, da sovietmečiu, sukurtas religinis medalis „Šv.Kazimeras – Letuvos glabėjas“ dabojamas Vatikani, a jo simbolines skulptūros puošia Valstybinį operas ir baleta tiatra fasadu. Lietuvu puošia ir metala skulptarių Romualda Inčirauska ir Liongina Virbicka darby. A kiek Lietuvy dove archialogas-muziejininkas, prozininkas Petras Tarasenka ir jo darbų sekėjas Gintautas Zabiela. Be jų ščyra dorba nebūtų Letuvos piliakalnių tapagrafinių planų ir žinių ape XI-XVa. medines pilis, a znaimiausiu  XIXa. letuvių keliautoju ir pirmutiniu aurapiečiu, atrodusiu Nila ištakas, laikamas doktaras, archialogas, anykštėnas Ignotas  Žagelis.
     Anykščių kroštas goli didžiuotis ir sova aktoriais bei režisieriais. Ti garsiausias visų čėsų kina aktorius, „fiureris Nr.1“ – Algimantas Masiulis, aktori  Aleksandras Kernagis, Ferdinandas Jakšys, Dalia Michelevičiūte, Algimantas Bružas. Iki čia ataina aktorių Gedimina ir Undriaus Karkų bei Lietuvu pasauly išgarsinusia kina režisieria Arūna Matelia šoknys.
   Šitam krašti sova tvirtu karakterį grūdino  Nijole Sadūnaite, čia augo politikas Aloyzas Sakalas, ekanamistas Eugenijus Maldeikis, vienas znaimiausių XXa. Letuvos doktaras-pulmanologas Bronius Šatkauskas ir Anykščių krošta ūžalas, istorikas Untonas Tyla. Iki čia ataina ir garsaus Bagotas mera Untana Mockaus šoknys.
    A kiek šitam krašti užaugo kunigų, vyskupų! Ti Konstantinas Sirvydas, Untonas Baranauskas, Paulius A.Baltakis ir da dugybe kitų. A kunigui  Eduardui Simaškai  buva patikėta 1993m Šiluvoj pastikt popežių Jonu Pauliu II ir latynišky pristatyt Dieva Motinas apsreiškima istoriju.
     Anykštėny goli didžiuotis sportininkais-alimpiečiais: plaukiku Giedriu Titeniu ir pirmutiniu Letuvoj nuspelniusiu sportininku, krepšininku Sergejum Jovaiša.
    Valstybines institucijas irgi neapseina be anykštėnų: suguma vodas Gediminas Grina, buvįs kariuomenes vodas Jonas Andriuškevičius, valstybines dorba inspekcijas vodas Mindaugas Pluktas, buvįs Dailes akademijas rektorius  Arvydas Šaltenis, ilgu laiku gyvinis Anykščiuos J.Žemaičia Letuvos kara akademijas vodas  Gintaras Bagdonas.
    A kiek da daug znaimių žmanių, čia nepaminėtų, dove Anykščių kroštas Lietuvy! Te nesupyksta nepaminavotieji.
   Anykščių kroštas turi ir sova makyklinį botanikas sodu – vienintelį takį Letuvoj. Jame auga  ape 150 augalų, inrašytų Rudanon knygan. Anykšči turi sova radiju „Nykščiai“, aina keli laikraščy, čia veikia net tik megėjiškas tiatras, bet ir vaikų lalių tiatras.
   Anykšči užeme II vietu rinkimuos „Mestelių–TOP dešimtukas“, nusloidi tik Trakam, a  Letuvos „Įdamiausių mestelių“ rinkimuose net 7  mesteli pakliūva iš Anykščių rajona. Čia stovi Laisves paminklas, a grait žoda iškilt ir pirmutinis paminklas Knygy. Tigi dorbštūs ir galvoti anykštėny dirba ir puošia sova kroštu. Nu a bedirbunt, rozais valdžios vyry ir nepasdalina  gražių dorba rezultatų. Ti gol kaip taikdarys Anykščiuosna šemet ir nusloide angelų desantas – čia atadarytas pirmutinis ne tik Letuvoj, ale ir visoj Rytų Auropaj Angelų muziejus. Maž angely nebelais velniui sudužyt bažnyčias da nepragydus gaidžiom ar padės pasklydeliam išeit iš kukrūzų labirinta.
    Tigi Anykščių kroštas turi viskū, tik trūksta dorba. Nu, a jegu susvienytų dorba jegos perteklius su gerom idėjam, možna būt inkurt ir atskiru možuju Lietuvu. Ale ne, pasky žmones sumaišys su Klaipedas kraštu. Geriausia būt – Anykštava. Kadu ti buva Perlojas respublika, ju seni ape ti garsi šneka žemaiči, a ukštaičiams ni pamislyt nemožna? Anykštavos premjeras – Eugenijus Maldeikis, belieka tik prezidentu išsirinkt. Yr, kaip sokama, ir pre prezidenta pabuvis, prezidentūras karidariuose nepasklydis, buvis Valda Adamkaus patarėjas anykštėnas Darius Gudelis. Anais laikais buva dažny kartojamas toks šūkis: “Ju kitumet pasvysim ir pralinksim Ameriku...“. Kad ir kaip daug yr dabartinia premjera  postungų ir teorinių nusteikimų gerėjima link, a va praktišky, kaip sokama, vežimas ni iš vietas. Ot būtų šposas, ki pa kakių metelių, kitų, Anykštava pamajuotų jom, vis da vietaj beminančiam dviratuku! Ružava svajone?!
    Grait Anykščiuos vėl bus didžiula, dvejų denų švinte – Nacianalinis bardų fistivalis „Purpurinis vokaras“. Šimty svajonių, išsiliejusių dainų posmys ir palydėtų gitarų garsų, nuplavesuos Dainuvos slėnia pušų viršūnem. O gol kokia viena kita svajone pasieks ir mėlynu dungu...