Tikrais žiedais pavasarį pakvimpa
Darželis kiemo ir vanduo sniegų –
Atšilus blaškos mano džiaugsmo nimfa,
Nes aš pirmąja meile jau sergu.

Net vėjas dvelkia kvepiančiais karklynais,
Jų šakos brauko alkanus vyzdžius,
Žalsva spalva pasaulį apsvaigino,
Pražydęs gelsvo pumpuro vabzdžiu.

Ir debesim plonyčiais apsigaubę
Žydruoja erdvės, plaikstosi balom,
O duburiais nusikočioję daubos
Nudažė skardį ievomis baltom.

Geriu svaigumo tirštą aromatą –
Pasaulis skamba muzikos garsais,
Esu atrodo jau save supratęs
Ir užliūliuotas jo šviesiais geismais.