Suskirdo Žemės geidulingos lūpos--
Dangau, paliesti jas žvaigždynais tu gali?
Sode šią naktį vėjo sparnas supos,
Ar ilgesys lynojo pakely--
Lietus, lietus kažką pasakė tokio,
Neištarė ko kūnai debesų!
Kaip graudžiai taip erškėtrožė prinoko--
Peizaže rudenio nuo jos per daug šviesu
Šį rytą taip keistai skausmingą,
Lyg vėl išgėrę degančias gelmes--
Žvaigždynais lyja, ar erškėčiais sninga
Į Žemės įsčias paslaptingas, neramias--
Suskirdo Žemės geidulingos lūpos--
Dangau, paliesti jas žvaigždynais tu gali...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-13 16:46:19
Įkvėpti gyvybe Žemė ir Dangus... Gražu ir išties dvasinga.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-08-13 13:16:27
Toks pakilus, sudvasintas vaizdas, kad norisi ir pačiam kilti, tobulėti.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-08-13 13:07:30
Puiku.Sausra ir žvaigždynų lietus...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-08-13 13:06:52
Į rudens būsenas, gilias vidines permainas... Erdviškai metaforiška, vaizdinga ir kartu taip vientisai plaukiantis jausmingumas. Visada pakylėja, paliečia.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-13 13:06:17
...puiki lyrika...ach, tos erškėtrožės, jos ir po mano langais...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-13 11:32:01
ErŠkėčiais; Įsčias.
Grynoji lyrika.