Užvakar atvožiau nebe pirmąjį puslapį.
Šitas atlasas pasitaikė kalbus,
Tarsi diktorius, komentavęs rungtynes.
Pro medžių raizgųjį štrichą
Sutikau priekyje painų peizažą,
Lietų melagį ir besijuokiantį dangų.
Pro sulaukėjusių pievų lapiją,
Pro į tolumą įkritusį horizontą,
Kur nebylūs klaustukai: ar čia kaimas, ar miestas
Su gatvių gijomis ir slapukaujančiais toliais.
Čia sustojau, žvilgsniu palydėjau
Pamiršęs kad vakaras vejasi,
Nešdamas sutemas paklydusiam svečiui,
Nesuprantančiam vėjo.
Klaidžios slėpynės užgeso
Užtrenkus laukujas duris.
Bėga kelias pro kamienus nudistus,
Pro erotinį lapų pavėsį
Atgal, kur nakvosiu ir prisikelsiu iš naujo.
Gero sapno. Vėjas vėl tirpsta.