Santrauka:
Kai tu ilgai Labai ilgai nebūni namie
Kai tu ilgai
Labai ilgai nebūni namie
Ir kai vis tik grįžti
Tave pasitinka namų kampai
Sienos ir durys
Žvelgia kažkaip atbulai
Nepatikliai ir piktai
Žengiant purvinu batu
Grindys pasišiaušia
Tarsi svetimas šuo
Kai nori paglostyt
Ko spoksot! – surinki
Ir knygos lentynoj
Užtraukia užuolaidėles
Ir tik vėliau
Lėtai lėtai
Įeina taikdarys –
Raudonas vakaras
Guldo tave į neklotą lovą
Nuauna batus
Budi prie lovos
Kol ištirpsta
Jis pats
Ir tavo nerimas
........................
O ryte...
O ryte
Jau viskas kaip buvę
Tarsi tu ilgai
Labai ilgai
Niekur nebūtum išėjęs
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): purpuras
Sukurta: 2006-04-07 20:09:11
namai kaip ir žmogus – apleistas susvetimėja. gražus pastebėjimas, bet žinau, kad galėjai išraiškingiau tai pasakyti.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-04-05 23:45:20
kartais pikta ant ryto: jis visada ateina, kai miegi... :) ypač smagiai miegi ilgai nebuvęs... a ne?
vakaras - raudonas taikdarys > patiko