Užtvankos
Ir krito aguonos į vėją,
ir glaustėmės seniais prie parko,
o žodžiai vis tiek išprotėjo
apgint išsiviepusią tvarką.
Ir nieko neplukdėm į krantą,
lietus išblaivėjęs iškrito,
taip šlapia, kad noris išsemti
ir eiti palaistyti upę.
aviža
2006-04-05 13:02:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...