Beveik pusnuogė atėjau,
Apverkti savo likimo.
Bet atėjusi nieko neradau-
Kas pasiilgtų mano buvimo...
Per tamsius žolynėlius braidžiau,
Bent pati į savo sielą pažvelgti norėjau...
Nuo aitraus skausmo pavargau.
Taip nieko nepešus gulėjau...
2010-02-19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-08-09 19:25:12
Ta situacija tinka ir liepai, tiesa? Bet viskas bus gerai.
O darbelis labai mielas. :-)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-08 14:39:14
Manau, ne vienam žmogui ateina tokios mintys... geriausia išsiverkti geram draugui ant peties. O pats eilėraštis man pasirodė labai gražus:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-08 00:02:28
Gal nėra jau viskas taip blogai? Kartais mums tik taip atrodo...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-07 13:41:20
Jautrus, paliečiantis sielą.Aš rašyčiau...nuo skausmo aitraus pavargau...Man taip geriau suskambėjo, bet gal tik taip pasirodė?
Anonimas
Sukurta: 2010-08-07 11:53:46
Perkeliu prie jausminukų.
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-08-07 10:58:31
Čia taip mąsčiau vasario mėnesį:)...
Dabar mano mintys,pašėlusios mintys...pasikeitė:).