Žmogus norėtų pagyvent gražiai,
Svajoja susikurt gyvenimą laimingą.
Dvejonės sako:
-Pagalvok gerai,
Bus purvo, skausmo ir klaidų.
Ne visos tavo dienos
Bus prasmingos...

Žmogus ištroškęs turtų ir garbės.
Svajoja sąžinę, jaunystę nusipirkti.
Dvejonės juokias:
-Niekas nepadės,
Ne amžinas esi,
Kaip ir visi šioj žemėj mirsi...

Žmogus vis ieško laisvės ir tiesos,
Svajoja priešus ir draugus pažinti.
Dvejonės prašo:
-Blaiviai pagalvok,
Ne viskas auksas,
Kas kaip auksas spindi...

Žmogus dar nori pasisupt ant debesų,
Svajoja rankomis žvaigždes paliesti.
Dvejonės klausia:
-Ar nebus baisu?
Tos žvaigždės taip aukštai
Ir taip šaltai jos šviečia...

Žmogus  vis laukia meilės didelės,
Svajoja į jaukius namus sugrįžti po klajonių...
Kartu kaip sesės dvynės
Painiam gyvenimo kely
Jį lydi ir svajonės ir dvejonės.