Santrauka:
Šis kaip tęsinys pirmojo trioleto
Išlydėjau tave, išlydėjau...
Pasiliko žaizda širdyje.
Bet kitaip pasielgt negalėjau.
Išlydėjau tave, išlydėjau...
Ir į nebūtį taip nugarmėjau,
Prisigėrus būties duobėje.
Išlydėjau tave, išlydėjau...
Pasiliko žaizda širdyje.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Ir stumiu savo pilkąsias dienas.
Kitą kartą jaučiu – tu arti...
Man sapnuojas nupjautos ražienos...
Ir stumiu savo pilkąsias dienas.
Kaip skaudu, kada moterys vienos...
Su skausmu aš viena vėl nakty.
Aš stumiu savo pilkąsias dienas,
Kitą kartą jaučiu – tu arti...
spika
2010-08-05 00:15:43
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-06 19:29:42
"Ir stumiu savo pilkąsias dienas.
Kitą kartą jaučiu – tu arti...
Man sapnuojas nupjautos ražienos..."
Man ypač patiko šie žodžiai:).... artimi mano širdžiai ir sielai......
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-08-05 21:22:41
O jei pakeisti "Ir stumiu savo pilkąją dieną."??? Ta prasme į vienaskaitą? Man minties nesugadina, o skambesį padvigubina. Bet čia tik mano nuomonė... :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-08-05 19:14:38
jausmingas,geras, suprantamas
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-08-05 11:29:27
Liuks-be žodžių:).
Anonimas
Sukurta: 2010-08-05 10:21:34
...skaudus tas ilgesys...paliečia.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-05 00:25:11
Visa laimė, kad dabar naktys trumpos... Kita vertus reikėtų pasiieškoti kokio chirurgo :) Geras eilius, patiko. Man tokios eilės apskritai patinka.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-05 00:17:34
skaudūs žodžai...