Apsisiausiu kaip meškutė aš svajonių guoly,
Užliūliuota, užsūpuota Tavo žodžių.
Prisilaižiusi saldžių glamonių
Ir apsvaigusi nuo tolių – laukimu...
Susapnuosiu Meilės sapną,
Debesų nuklotą taką... pas Tave,
Kur spindi akys... lauksiu, kol laivu savu
Tu atplauksi mūs širdžių keliu...
Prisiglausi džiaugsmo ašarų lietum,
Ir mes būsime kartu...
Su pavasario diena prabusiu...
Tu gal būsi ar nebūsi... vėjeliu švelniu atūši...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-08-05 21:26:02
Žaismingai.
Saldžios glamonės ant liežuvio galo
Kartais palieka kartėlio nektarą ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-08-05 10:25:37
mano ausiai - tarsi žalvario žirklėmis. prastas skonis.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-05 10:02:43
Gražios svajonės... švelnios ir patrauklios lyg vaikiška pasaka apie miegančiąją gražuolę...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-05 09:05:05
...taip žavingai teka svajonė...įdomiai skamba palyginimas su meškute, neįprastai :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-05 00:20:44
Švelnus. Tik, kad meškutės žiemą miega. Ar nebijai, kad tas kažkas šaltuoju metų laiku pas kokią laputę šildytis pabėgs? :)