Vagiu savo naktis. Atsižadu šiąnakt sapnų, pranašaujančių gyvenimą arba mirtį, palaimingų sapnų iš vaikystės dienų, sapnų, kurie, anot Froido, kažką reiškia...

Išvogsiu visą save. Jei tik prireiks. Dėl savo Stebuklų. Kad tik jiems neskaudėtų. Kad tik nepasisavinčiau jiems skirto laiko...

Ir tu, mano naujasis Stebukle, mano Išnešiotasis, lieki neapvogtas, nes tu tiesiog saldžiai miegi...
                    
                                O aš vagiu miegą iš savo akių
                                Kad supčiau plunksną tarp savo delnų...



P.S. Taip nuovargis mokėsi kantrybės...
       O stebuklų galybe!