Gamta pažėrė atspalvių paletę,
Laukus nudažė žaluma sodria,
Geltonų pienių bumbulų primėtė,
Raudonų žemuogių pribarstė ties upe.
Žydrynėj baltus debesis pasėjo,
Nuaudė laumės juostą iš spalvų...
Kodėl, širdie, iš visko, ką turėjai
Tik juodą liūdesį pasiėmei kartu?
Juoda: naktis, nusivylimas, skausmas...
Juoda ir žemė, gimdanti gėles.
Tikiu, širdie, kad tavo gyvas jausmas
Pražys vaivorykštėm, uždegdamas žvaigždes.
kuoka
2010-08-03 12:25:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-08-04 16:23:14
Malonu skaityti tikrąją poeziją:)...
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-08-04 08:38:37
Nuotaikingas ir gražus eiliukas:)...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-03 23:45:16
Va, va, nuotaika tikrai yra.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-03 23:30:32
Jausmai per gamtą, nuotaika sukurta.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-03 22:28:07
Pakylėtumo yra, bet dabartiniame kontekste jis nelabai skanus...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-08-03 21:16:01
Lengvai dainai apie gamtą tiktų, bet gal bandykite kurti atsisakydama patoso, ieškodama lakoniško žodžio ir minties dermės.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-08-03 15:25:10
Jaučiama autentika,gamtos didybė.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-03 12:57:06
gražus, pakilus tikėjimas :)