Tu tikrai nekalta –
Tai aš kaltas prie kryžiaus
Pro sudrėkusias savo blakstienas.
Esmeralda, čigone, gražuole Paryžiaus,
Atsitvėrusi katedros sienom.

Tavo mylimas Febas jau kitą merginą
Vėl karštais bučiniais apipylė...
Na, o aš –
Kvazimodas –
Kuprotas užgimęs
Gaunu atsaką meilei nebylų.

Betgi mūsų likimas vienodas.
Ir naktį
Meilės burtai į sapną ateina...
Širdis dega lyg deglas –
Negali nedegti –
Tu dainuoji čigonišką dainą.

Bet svaigiam sūkury alsų šokį sušokus
Nuliūsti ir dienos nebenori.
Kaip ir aš...
Netgi kerintis grožis nemoka
Kūno geidulį versti į dorą.

Anaiptol –
Tavo garbanos juodos ir akys
Inkvizicijai atveria kelia.
Esmeralda, gražuole, nejau tau nesakė,
Kad net meilė nėra visagalė...
......................................................................

Manfakono rūsys.
Du išniekinti kūnai.–
Prigimties ir pavydo besaikio...
O gražuolei luošys ranką laiko.
Nes už mirtį stipresnė tik meilė tebūna.