Kai vakaras nuleis rausvas bures...

Santrauka:
lyg ir bandžiau kažką...
Toli toli, už miško glūdumų,
Vakaras nuleis rausvas bures,
O sutemus bei papūtus vėjui,
Pagaliau kažkas išgirs mintis manas...

Blaškys mane audros tarp bangų
Ir mėtys į visas puses,
Kol pagaliau nurims bekūnė siela
Ir kažkur toli kapavietę suras...
`Rei

2006-04-04 14:11:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Velvet

Sukurta: 2006-04-04 16:32:42

Iš kur mes žinome, kad autorė rašė nesąmoningai? Galbūt atvirkščiai?:) O transformuotas kito autoriaus kūrinių įvaizdžių vartojimas bemaž daugiau nei "miglotas prisiminimas", a? Bodleras su Daujotyte, žinoma, neturi čia galios, tik nurodžiau šaltinį, kur susipažinau su "miglotais prisiminimais" :))

Vartotojas (-a): Velvet

Sukurta: 2006-04-04 16:01:11

Aš tokį reikalą pavadinčiau reminescencija, kaip teigė profesorė Daujotytė interviu apie modernizmo poetiką ir Bodlero kūrybą. Galų gale, kitų autorių citavimas asmeninėje kūryboje yra tipinis postmodernzimo bruožas. Tokiu atveju, tai buvo visai neblogas sintezės pavyzdys :)

Vartotojas (-a): `Rei

Sukurta: 2006-04-04 15:45:45

o paiskinimas paprastas, kaj atminty uzsifiksuoja skajtyti ejlerasciau kaikuriuoji ju motyvai panaudojama...

Vartotojas (-a): Velvet

Sukurta: 2006-04-04 14:40:31

Viskas kažkodėl beprotiškai pažįstama, dėl to vertintina. Na, ir kas, kad forma neoromantinė, rimavimas šlubuoja, o tema įgrisusi - kiekvienas skirtu laiku pasiekia SAVO tobulybę. Ir kokio velnio šlifuoti kito "vaiką"? Jam skauda. Leiskite jam būti tokiam, koks jis yra.

P.S. Nebent patarkite jam vilkėti kitokį šalikėlį.

Vartotojas (-a): `Rei

Sukurta: 2006-04-04 14:22:51

ten turejo buti išgirs...