Iš kur mes žinome, kad autorė rašė nesąmoningai? Galbūt atvirkščiai?:) O transformuotas kito autoriaus kūrinių įvaizdžių vartojimas bemaž daugiau nei "miglotas prisiminimas", a? Bodleras su Daujotyte, žinoma, neturi čia galios, tik nurodžiau šaltinį, kur susipažinau su "miglotais prisiminimais" :))

Aš tokį reikalą pavadinčiau reminescencija, kaip teigė profesorė Daujotytė interviu apie modernizmo poetiką ir Bodlero kūrybą. Galų gale, kitų autorių citavimas asmeninėje kūryboje yra tipinis postmodernzimo bruožas. Tokiu atveju, tai buvo visai neblogas sintezės pavyzdys :)

o paiskinimas paprastas, kaj atminty uzsifiksuoja skajtyti ejlerasciau kaikuriuoji ju motyvai panaudojama...

Viskas kažkodėl beprotiškai pažįstama, dėl to vertintina. Na, ir kas, kad forma neoromantinė, rimavimas šlubuoja, o tema įgrisusi - kiekvienas skirtu laiku pasiekia SAVO tobulybę. Ir kokio velnio šlifuoti kito "vaiką"? Jam skauda. Leiskite jam būti tokiam, koks jis yra.

P.S. Nebent patarkite jam vilkėti kitokį šalikėlį.

ten turejo buti išgirs...