Širdis.
Tyliais dunksniais vaitoja.
Dunkt. Dunkt.Dunkt.
Dunkt.
Trupinėlis po trupinėlio nuo jos byra
Iš sielvarto, į guodžiančią motinos ranką.
Suklydo ir vėl.
Suklydo.
Jausmai nustoja,
Kaip niekur nieko,
Kaip būna kai laikrodis sugenda.
Cikt.
Ir tyla.

Už lango blausu, aušta.
Plentas ramus,
Tik karts nuo karto praskrieja.
Bet ji nemato.

Ne realybėje pasiklydusios akys.
Nei ašarų, nei kančios.
Nemato nieko aplinkui.
Mamos plaštakos švelniais glosniais
Bando pabudint.
Iš sąstingio.
Giliai įkvėpus,
Su ašarom akyse
Tyliai kartoja:
„Nepalik manęs, mano mieloji,
Išbursiu tau laimę iš naujo.
Mano mieloji...“

Už lango vis aušta.
O čia laikas sustojęs.

Saulė išnyra.
Ir jos pravirksta.