Priešaky svetimoji gatvė
Ten, kur daugiau nieko nėra.
Tolumoj gera vienišajam praeiviui,
Nuskubėjusiam veltui
Į uždarą vienišą parką,
Kurį pakeitė tarsi forpostas
Stiklu žvilgantis rūmas.
Išeinu ten per miestą,
Kur vėl sapnas atėjęs.
Štai jis man šiandien pridėsto
Naują srities geografiją
Iš apverstos carinės knygos
Arabų kalba, o gal ir žemaitiškai.
Azimutas delne, kompasas dugne.
Žmogaus, tarusio lotyniškai
Keistą "sudie", veidas
Suplyšo tartum rūkas ryte
Priešais perėją krentant į parką.
Iš ten kelias imti ir pirkti. Pirkti ir imti.
Sunkioji našta į namus velka mane. Ir vėl į kitur.
Kolei aštrus žadintuvas praplėšė žolinį rytą.
Čaižus garsas išpakavo jį lygiai septintą
Dar padoriai negimusį.
Laikas imti, kol dar šviežias, ankstyvas.
Ir pirkti - radijas skelbė rėksmingąjį šūkį,
Kai arbatai pritrūko gyvųjų minučių...
Aš išbėgau į priekį laukdamas nuolaidų.
Sustoti neliko už ką.