Suderėjo prie butelio
Už penkis hektarus:
„Bus mergaitė aprūpinta
Ir tėvams lengviau bus“

Neregėjo jos ašarų,
Negirdėjo maldų. -
„Geros pievos ir pašaras
Gyvuliams bus gardus“.

Iki išnaktų plūkėsi
Už nemielo leista,
Kaip mokėdama sukėsi,
Lig žvėris užspeista.

Ūkis plėtėsi, augo,
Ir kančia naktimis.
Kai nemyli - nesaugo,
Neatlaikė širdis.

Nebereikia jau turtų,
Nebereikia dalies, -
Velka ratą užbūrtą
Atmintis praeities.