Ant juodo ežero paviršiaus veidrodinio
Šią naktį šoka tūkstantis žvaigždžių,
O gelmėse - būrys jaunų undinių
Ilgas kasas šukuoja šukomis žuvų.
Jų kaklus puošia gintaro karoliai -
Tai ašaros, kadais sustingę vandeny.
Vilioja jas dar nematyti žemės toliai,
O širdys dega ilgesio skaudžioj ugny.
Privalo jos gyventi ežero gelmėse,
Krante nei žingsnio žengti negalės,
Nors gyvos bus svajonės jų širdyse
Ir liūdnos akys žvaigždėmis spindės.
Liepa
2010-07-31 00:49:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-01 14:42:51
Ačiū už pastebėjimus.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-31 16:33:21
Taip, Irtios pastebėjimai puikūs. Turinys, tik turinys čia sugadina gerą instrumentuotę.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-31 01:36:27
Kirčiuojama gelmėsè, širdysè, dėl to paskutinėj strofoj ritmas išsimuša.
O šiaip gražiai sueiliuota, graži kalba parinkta. Dabar koncentruokitės į turinį, bandykit kalbėti apie ką nors naujo ir bus tiesiog puiku:-)