Nors lietaus lašeliu tau nukristi ant veido,
Nors balta sniegule tau nugulti po kojų.
Aš už viską, kas bus ir kas buvo atleidau
Ir už viską, ko niekad nebus, tau dėkoju.

Tu nubusi nakčia. Kaip pašauktas pašoksi.
Mėnesienos laivai baltą pasaką neš.
Kas bučiavo tave negalėsi suvokti.
Nebijok, mylimasis, tai - aš.

Nors vasario audra iškedenk mano plaukus,
Nors rugsėjo lietum išbučiuok mano skruostus.
Šitiek metų kasdieną svajojus ir laukus
Tavo vardą kaip saulės karūną nešiojuos.

Aš sustoju kely, viskas krenta iš rankų -
Lyg laukiniai žirgai dienos lekia ratu.
Švelniai vėjas tylus pakedena man plaukus.
Aš žinau, mylimasis, tai - tu.