lyja į burną
iš dieviškų ąsočių
tavo pirštai
atlase paklysta
/dalyba/
šiltuos skruostuos
tvenkiniai
tavo
akių versmės
mano
/atimtis/
nuplėši suknią
suki rankose
šluostaisi
prakaitą
o gal
tik
lietų
nuo
kaktos
-----------------------------
dievas mane krištolo rūbais
parėdė
...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-07-29 18:07:07
gražus kontrastas tarp poetikos ir patetikos :)
manyčiau taip :)
sudėti viską, kad nebūtų nusaldinta, bet ir prėska neliktų :)
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-07-29 16:36:34
Nuostabiai žavu.
Irtia Asmat, logikos poezijoj neieškokite, tai ne matematika, tai poezija ir jausmai!
Anonimas
Sukurta: 2010-07-29 15:00:14
O gal pabandytum ką nors ne tokiu didingu, netgi patetišku, stiliumi? Be jokių dieviškų, atlasų, krištolų... Tai žodžiai, kurie patys savimi poetiški. Paklausyk kaip skamba dieviškas atlaso krištolas - nelogiška, bet koks skambesys! O štai su šluostaisi prakaitą sudėtingiau, bet nuoširdžiau. Skaitei Bradūno eiles? Paprasta, gal net primityvu, bet kaip poetiška! Be jokios patetikos.
Per daug bijai išklysti iš teisingo kelio... Nors toks juk net neegzistuoja.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-29 14:04:15
dievas mane krištolo rūbais
parėdė
...labai labai...patiko visi...
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2010-07-29 13:25:45
tikrai gražiai parėdė, todėl ir eiles tokios puikios
Vartotojas (-a): Lauksmė
Sukurta: 2010-07-29 13:09:16
Pirmapradė žodžių sudėtis.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-29 12:48:58
Rekomenduoju-sau.Matematika.