Pilkos dienos ir mano ašaros,
ir vienatvė pabodus, liūdna.
Ieškau žiemą aš savo vasaros...
Tik viltis pasilieka viena.
Ieškau vasaros ryto džiaugsmingo,
Ieškau tavo akių mėlynų.
Eina kelias, skubėdamas dingo
Tarp minčių– debesėlių baltų.
Nesugrįš tos praėjusios dienos,
Nesugrįš, paukšteliu neskambės.
Vėl nupjautos laukuose ražienos
Styro, laukia, tik dienos skubės.
Bėgs skubėdami pilki šešėliai,
Ir raitysis, vingiuosis tiktai.
Keisis kelias ir vystančios gėlės
Atminty vis žydės dar ilgai.
spika
2010-07-29 09:06:03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-07-30 12:37:18
atitiko manąją šios dienos nuotaiką....
Anonimas
Sukurta: 2010-07-29 17:11:05
Ir man.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-29 16:32:29
nepatiko man
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-07-29 12:01:29
Nuplaukė kaip daina :-)
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-07-29 10:30:04
Paprasta, o taip stipru. Lengva. :)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-29 10:26:03
Ašaros-vasaros. Dingo-džiaugsmingo.Dienos-ražienos. Sklandus,švelnus kalbėjimas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-29 09:20:33
išsiskyrimo pilkumas su laiku vėl atgauna spalvas...ir kol gyvi regim žydėjimus :)