Pavasaris širdy žiedais pražydo,
Žadėdamas nevysti dar ilgai.
Svajonėse ir vėlei pasiklydau,
Ir vėlei kviečia tolimi krantai.
Karšti jausmai užplūsta mano sielą
Saldžia viltim ateinančių dienų,
Kai viesulas, nubloškęs mano gėlą,
Nuskrieja tolin nuplėštu sparnu.
Aš leidžiuosi kartu į naują skrydį
Veržli, tarsi balandis po speigų.
Tegu man skrydžio žvaigždės nepavydi:
Nuo šiolei aš pati žvaigžde degu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-28 23:09:27
Taip pakvipo ta pavasario gaiva. Leiskis į naują skrydį ir pati dek žvaigžde.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-07-28 21:42:24
O taip! Vos perskaičius, visas kambarys prisipildė energijos!
IR toliau taip:))
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-28 20:28:15
:)
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-07-28 19:23:28
Ir pilnas nuoširdumo, vasariškos gaivos ir džiaugsmo. Dievinu tokią poeziją. Imu sau ir rekomenduoju kitiems. Šaunuolė.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-28 19:17:32
Pilnas nesumeluoto polėkio.