Surinkau nugyventas mintis
išbarstytas žvaigždėm po laukus-
laša mėnuo vaiskus ant tvorų
kai nakties tamsumu jas suku.

griežlei tekant upe, mielas broli,
atėjau pas tave nelaiku-
pila šalnos šešėliu į gruodą
žvakių vašką dagties juodumu.

varstyk, broli, girgždėjimą vartų -
teps vyrius mėnesiena žila
kelkis, eisim sudrėkusiom kojom
mintimis nešdami įvyniotas rasas.