Poetų apdainuotas mūsų kraštas,
Legendomis ir eilėmis gražiai išpintas,
Ar žinote, kodėl šis lopinėlis
Kadais Anykščiais buvo pavadintas?

Biliūno laimės žiburys mums šviečia,
Vienuolio sakmėse aplankom Nykščio dvarą,
Šilelis Baranausko tyliai kviečia
I priglobstį pušų, kur širdžiai gera.

Mes gimėme legendų apsupti ir
Šventosios vandeniu pakrykštyti mes augom
Kiekvienas anykštėnas atminty
Ir širdyje tuos krašto lobius saugo.

Tad kviečiame į mūsų kraštą žalią,
Kur kaip viena šeima drauge pabūsim.
Jei tik norėsite surasit kelią,
Kartu užtrauksim dainą miesto mūsų.

Mūsų Anykščiai - kvepiantys pušynai,
Mūsų Anykščiai - pasakų lobynai,
Mūsų Anykščiai - skubanti Šventoji.
Žodį Anykščiai širdimi kartoju.