Darbų sujauktyje švenčiausioje
Vartau tavo šypseną, vardą.
Paskendusi sodo kvapuose,
Tikiuosi, sugrįši dar kartą.
Tikiu, kad sukursime laužą
Iš smilgų ant kranto žolėto,
Lig išnaktų delnus suglaudę
Melodiją kursim žvaigždėtą.
Ji neš mus į praeitį - ateitį,
Stoviniuos dabarty susimąsčius.
Plėnim virs smilgų liepsnos grakščiausios.
Aš tikiu. Tu sugrįši dar kartą...
Drąseikiai
2010 07 20
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-07-29 12:05:00
Eilius pilnas švelnumo, tikėjimo ir vilties, ko ir linkiu :-)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-07-28 14:49:55
kas laukia-tas sulaukia...
:)
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-07-24 18:51:31
Pabaigoje lyrinis subjektas suvirpa - iki tol narsiai, tvirtai ir aiškiai pasirodęs, paskutiniajame posme pasiduoda emocijai. Mane tai nuvylė, nes pabaiga per silpna.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-07-23 22:17:37
... ir aš tikiu... ;) Man, kaip visuomet, miela skaityti jausminius.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-23 22:05:48
Taip,velniava.Koksai gilus tas jausmas. Ir pateikiam jį įvairiausiom formom,jausdami tą patį. Melancholija,toksai didis atsidavimas. Et,paliktųjų logika. :") Jausmas. Velniop,nesugrįš ir nereikia :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-23 19:58:28
Tikėjimas ir viltis. Tai jie palaiko žmogų, priduoda jam jėgų.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-07-23 19:35:34
Šiltas tikėjimas. Gražu ir lyriška :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-23 18:54:08
lyriška.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-23 16:50:01
Labai gražus tikėjimas, o jei buvo ir jausmai tokie šilti - jau labai gerai :)