rozmarinas jūrom išrasojęs
o šeškų kalva
pasilgusi manęs
sužydi nežydėję rojaus sodai
už vasaros ruduo vaisius atneš
vaikai čiauškės skabydami po lapą
aukštikalnių išgrynintą
gaivu
cia paukštis nupūstas nuo vakar
ateina lest senų klaidų
rože vėl skleidžias jūros rasos
dantis už dantį - ryt esu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-07-22 17:15:15
PasiIlgusi. Čia?
Paskutinė eilutė asmeniškai man -ne-. Kiek ir sentimentalus, ir ramus kalbėjimas.
Vartotojas (-a): Lauksmė
Sukurta: 2010-07-22 11:34:19
sunku atsekt visas prasmes, bet kad jos gilios - nereikia suprasti, tiesiog pajausti uzteko:)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-22 00:08:44
patiko :)...tikrai kitoniškumas
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-21 23:52:25
pasiIlgusi.
Žalbungiškai gilu. :) puiku.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-21 23:22:48
Antrinu Spikai. Ritmas,prasmės -patiko.
Kitoniškumas žavi.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-07-21 22:55:52
vaikai :)
visada yra viltis...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-21 22:44:36
Paskutinėje eilutėje gyvenimo esmė?(dantis už dantį – ryt esu) Patiko paukštis, lesantis senas klaidas, kad žydi nežydėję sodai ir ...kalva pasiilgusi manęs...Skaičiau ne vieną kartą.Įspūdis liko.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-07-21 22:38:11
ak tas kovingasis.... dantis už dantį ..... :(
Vartotojas (-a): teradot
Sukurta: 2010-07-21 22:28:39
Labai didelio svorio kūrinys. Teks prie jo grįžti ir grįžti....
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2010-07-21 22:26:43
paskutinė eilutė nuostabiai išryškino romantišką grožį