Laiko formos kinta
Ir teka erdvė
Mano pirštais
Užgniauždama
Amžinybės kvapą
Į šią akimirką,
Kurioje
Tilptų visas pasaulis,
Jei ją sutraukčiau
Iki tos dulkės,
Kuri buvo,
Kai nieko nebuvo,
Tik Aš.


Bet man patiko
Jausti
Gyvenimą
Sningant žiedlapiams,
Lyjant pavasario upėms…
Ir bėgti šlapiam per tą lietų
Stebėti, kaip garuoja pievos
Po lietaus…

Man patiko
Rasa ant lapų
Ir žiedų...
Vasaros naktys,
Pilnos lakštingalų giesmės
Tokios garsios,
Kad nuodėmė užmigti...

Man patiko miškas
Šaltą rudens naktį
Kai žvaigždžių pasauliai didelėmis akimis
Žvelgė į mano tamsą...

Man patiko
Sniegas
Jo viliojantys šokiai,
Ir tas spindesys,
Kad net norisi prisimerkti...
Šerkšnas –
Pavasario nuotakos rūbas...

Man patiko vėjas,
Jo ramus alsavimas
Ir audros...
Jo buvimas nebūnant,
Visur ir niekur...
Visai, kaip mano.

Man patiko.
Ta sielos šviesa
Tarsi kūdikio akys...
Daugiamatis pasaulis
Jam tėra tik
Mano mylinčios rankos...

Man patiko jausti
Visatą savo meilėje...

Tad sukūriau
Pasaulio laivą
Meilės jūroje

2006 01 20