Yra didžiuliai spindintys namai,
Kur storos sienos saugo baltą tylą.
Į laisvą jūrą žvelgiantys langai
Neatsidaro... o ant durų - spynos.
Geltonu vašku ten ramybė varva
Ant marmurinių kasdienybės pamatų.
Paveikslai, kilimai ir sunkūs baldai
Akylai stebimi sargybinių žalčių.
Iš lėto byra tylios laiko smiltys,
O židiniuos - sustingusi liepsna.
Čia neateis nei užgaidos, nei viltys,
Čia įsikūrusi ramybė ir tyla.
Žvelgi pro langą, glostai skaidrų stiklą -
Anapus nuteka šalta vandens srovė.
Tavam pasauly ar yra kas tikra?
Ar moki dar svajoti ir mylėt?
Sukilo vėjas, blaško juodą jūrą.
Pakėlė galvą susirūpinęs žaltys...
Tu abejodama eini link plieno durų,
Tiesi rankas... Išdrįsi pradaryt?
kuoka
2010-07-18 18:06:11
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-28 22:10:15
gražu :(
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-18 23:19:34
Įdomiai surašyta, tik primena man auksinį narvą ar beprotnamį, kaip pastebėjo Barabas.Stipri alegorija.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-18 23:04:09
beprotnamį priminė
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-07-18 22:26:08
Man labai patiko :)
Vartotojas (-a): kuoka
Sukurta: 2010-07-18 21:54:06
atsakau Martinui: žaltys lietuvių mitologijoj yra židinio, namų globėjas, saugotojas. Tik tiek. Eglė čia nieko dėta :)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-18 21:12:04
Rekomenduoju jį -sau.
Patiko man ši retorika.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-07-18 20:38:48
nuostabus alsavimas... :)
tik meldžiu, nereikia atverti durų...
kelio atgal niekada nėra...
niekada...
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2010-07-18 18:34:10
Eglei?