Santrauka:
draugui emigrantui
Už lango blyksi žiebtuvėliai,
Naktis jau spardos į duris.
Abu labu nubusim vėlei,
Kai šviesos mūsų nematys.
Susėsim saulės mes aptarti,
Palaukt atriedančios vilties,
Nusišypsoti, nors po kartą,
Paklaust - ko lauki ir tikies.
Ir žaros spės darkart nurausti
Nugirdusios eretiškas šnekas.
Abu labu užmigsim vėliai
Sulaukt, kol šviesos vėl užges.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-18 22:38:51
pirmas posmas įdomus
kiti išsikvėpę
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-18 18:01:25
Įsiubuojantis vakaro ilgesio nuogumas.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-18 17:42:48
VėlEi.
Gan sklandus, bet svorio mažai...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-18 16:42:09
Gražios metaforos, tik kur tos eretiškos šnekos, gal kitame eilėraštyje? Tik man kelia įtarimą žodis vėliai, ar taip jis rašosi.(Vėlei).
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-07-18 16:36:17
/ naktis jau spardos į duris/
/paklaust - ko lauki ir tikies/
Taip.