per vasarą saulė žydėjo
o aš šešėliuotas likau
tau sutiktai vakaro vėjy
ir vėlei sudie pasakau
taip vakaro plakamos burės
kiton platumon mane neša
o ši diena nebeturi
kas buvo rinkta po lašą
po lašą šviesos ir kantrybės
sunkių Penelopės svajonių
blakstienose perlas pakibęs
žymės mano sunkią kelionę
per vasarą saulė žydėjus
į rudenio rūmą išėjo
pavargo ir burės plazdėję
nuo tolių nuo priešinio vėjo
per vasarą saulė žydėjo
o aš šešėliuotas likau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-21 16:00:22
gražu. kartėlis geru darbu pavirtęs.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-18 22:26:41
per vasarą saulė žydėjo
o aš šešėliuotas likau---> tiek pakanka:)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-07-18 17:33:54
Juk saulė vasaros dar žydi, dar galima tikrai suspėti, išėjus iš šešėlio drąsiai spalvom ryškiausiom sužibėti...
Eilėraštis patiko, gilus.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-07-18 16:18:30
S.Nėries stiliumi. Labai jausmingas,/per vasarą saulė žydėjo/o aš šešėliuotas likau/
:))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-18 11:22:51
Vadinasi praleistos progos( juokiuosi). Aš irgi dažnai pagalvoju, kaip baisu– gyveni , o tavo gyvenimas eina pro šalį, kitiems atrodo klostosi viskas, o tau, žiūrėk , vėl nepasisekė.O jau ruduo, bet juk dar liko to laiko, ne veltui rudenį vadina auksiniu–brandžiu, saulėtu ir tokiu spalvotu.Kad tik nelytų tas šaltas lietus...ir neliksit šešėliuotu.Sėkmės Jums .