Tėtis:
- Ateik pažiūrėk kokie gražūs debesys!
- Pala, tuojau.
- Na, greičiau tu, pražiopsosi.
Pribėgu prie lango. Jis:
- Pažiūrėk, matai, ten toliau visai kaip meška iš nugaros, rodos, kad tuoj puls!
- Aha, meška, bet ne puls, o meškiuką laiko.
- Kur tu tą meškiuką matai?
- Na, pažiūrėk,- ištiesiu pirštą priešais jo nosį ir apvedu meškiuką.
- Aha, gal ir meškiukas guli rankose.
Po kiek laiko vėl pasigirsta:
- Ateik, pažiūrėk, ką ten matai?
- Ten ant to debesies tupi pelė, susigūžus ir kažką turi letenose. Turbūt sūris.
- Neee, ten gi liūto galva!
- Neeee, ten pelytė!
- Nee!
- Mamaaaaa! Ateik!
Mama:
- Na, kas čia dabar darosi?
- Tėtis sakė, kad ten liūto galva, bet juk ten pelė, ane?
- O jūs ir sugalvojat.. - juokiasi.
- Nesijuok, pasakyk, kad ten pelė.
- Aha, ten liūtas slepiasi už pelės.