Nutolai saulėta gatve -
Ilgai į tuštumą žiūrėjau.
Širdim šaukiau sugrįžt tave,
Bet tu manęs nebegirdėjai,
Ir palikau vienui viena
Po liepa, teikiančią pavėsį.
Ar beateis tokia diena,
Kai vėl stovėsime čia dviese?
Pro šalį juokas, klegesys _
Visi linksmi kažkur skubėjo.
Tik aš ir mano ilgesys
Po liepa dar ilgai stovėjom.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-07-17 16:40:56
apie tokius dažniausiai sakau - tvarkingas. taip ir pagyrimas, ir papeikimas. du viename:-)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-16 22:56:17
Gražiai skamba, perskaičiau ir nepastebėjau, kad jau baigėsi eilės. O tas ilgesys taip ir liko po liepa stovėti.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-16 21:32:20
Švelnus toks, primenantis liaudies dainą darbelis. Jein tai būtų daina nebūtų jokių priekaištų, bet kadangi tai eilės, tai gal reikėtų daugiau logiškumo. Antrame posme klausiate:
"Ar beateis tokia diena,
Kai vėl stovėsime čia dviese? "
O trečiame rašote:
"Tik aš ir mano ilgesys
Po liepa dar ilgai stovėjom."
Na, tai išeitų jog visad buvot dviese. JUk ilgesys, nors ir labai nemalonus, bet svečias.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-07-16 20:14:38
gražus,patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-16 18:54:03
..kaip daina...ilgesinga...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-16 11:36:12
labai dainingos , tikrus jausmus liudijančios, širdį glostančios eilės ir nesvarbu, kad apie ilgesį :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-07-16 11:14:23
Su ilgesiu - tai ne viena...
Anonimas
Sukurta: 2010-07-16 10:54:59
Širdžiai mielos ir artimos eilės... Ačiū