Sugrįžau
Išslydo žemė
Man iš po kojų,
Kaip vaikystės miražas
Tolo nutolo...
Nematau.
Nejaučiu.
Negirdžiu.
Klaidžioju rūkais.
Skraidau padebesiais.
Girgždu Grįžulo ratais.
Krentu žvaigžde
Ir gęstu,
Nepasiekusi žemės...
Nežinau - ką daryti,
Nežinau, kaip sugrįžti?
Prašau dangaus,
Kad mane
Lietumi išlytų
Į molį,
Į žvyrą,
Į žolę.
- - -
Nors sulijau,
Sužvarbau,
Bet ir vėl pajutau
Žemę po savo kojom...
Dėkoju,
dangau,
dėkoju!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-07-17 16:39:23
pusėtinas toks.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-16 23:00:59
Išklausė Dievas atkaklias maldas, vėl žemė po kojom.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-07-16 16:30:36
Gražus ir viltingas, nuoširdus. Labai patiko.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-07-16 15:26:58
Labai meniška.Gražus grįžimas.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-16 14:48:12
"Prašau dangaus,
Kad mane
Lietumi išlytų
Į molį,
Į žvyrą,
Į žolę."
Labai gražu.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-16 11:44:53
Man labai patiko eilutė "Tolo nutolo...". :}
Anonimas
Sukurta: 2010-07-16 10:14:48
Kokia nuostabi poetiška padėka Aukščiausiąjam... Labai patiko :)