Baltais šešėliais sninga
Ant vasaros delnų--
Lyg būtų nemirtinga
Erškėtrožė...Skinu
Jos nuopuolį žavingą
Spyglių ir vienumos--
Balti šešėliai sminga,
Palietę žaizdą vos
Tos vasaros. Su vėju
Susipina žiedai,
Vos prisilietus, spėju
Ištart tik jiems - ar tai
Ta jūra mano meilės
Geismingoji nuoga ?
Žole nubrido eilės
Ir sudegė staiga--
Baltais šešėliais sninga
Ant vasaros delnų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-15 23:47:48
Labai lengvai skaitėsi, praėjo per širdį.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-07-15 21:29:22
Dailiai ir gražiai, lengvai ir dainingai :-)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-07-15 20:21:50
baltais šešėliais sninga,
beprotiškai gražu... ;)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-15 15:50:41
:) dainuoti užsimaniau
Anonimas
Sukurta: 2010-07-15 14:43:16
Tiesiog "susidainavo" eilės... jos būtent iš tų - įsimintinų eilių... :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-15 13:17:49
:)...prigimtis...ugnis ir ledas...gražiai
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-15 13:05:41
Av,užbūrė.
Vartotojas (-a): Šypsena
Sukurta: 2010-07-15 12:56:59
Net nespėjau susivokti,kai jau baigėsi eilėraštis. Žavinga :)
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-07-15 12:51:25
Vai, koks gražus pasaulis.
Gėriuosi.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2010-07-15 12:19:41
Mirksnio trapumas ir prisiminimo gylis :)