Nuvalkiota poezija

Lietus prigirdė kelią.
Nuo svaigulio širdį gelia.

Žiedų spalvos į griovį sukritę.
Naktimis nektarą saugo bitėms.

Sustoju. Skinu... Gėlelei gėlę.
Nereikia? Tai poezijos nuvalkiota gaidelė.
Rudenė

2010-07-14 15:34:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2010-07-21 14:04:16

...širdelę gelia?
:)

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-07-15 13:07:41

Perkėliau į Stalčių, nes tai ne Proza, o kur kitur kelti - nežinau. Jei rasit jam geresnę vietą, parašykit man ar kuriam kitam moderatoriui.

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2010-07-14 18:05:14

Ačiū, Gudrioji Beprotybe, pasiskolinsiu Tavo mintį. Ar leidi? Ąčiū:))

Pataisa:paskutines eilutes skaityti taip:(gal geriau)

"Sustoju. Skinu... Gėlelei gėlę.
Nereikia? Tai poezijos nuvalkiota gaidelė".

Anonimas

Sukurta: 2010-07-14 17:03:59

...žiedų spalvos į griovį sukritę - ši eilutė itin ryški, graži :)

Vartotojas (-a): Beprotybė

Sukurta: 2010-07-14 15:41:21

Persiskaitė.
Sustoju. Skinu... Gėlelei gėlę.
Nereikia? Tai nuvalkiotos poezijos
gaidelė. :")
Šauniai,man tikrai labai patiko. Ir kol rašot-nesibaiminkit tikrai nenuvalkiosit ,iš tvirtos medžiagos visa tai. :)

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-07-14 15:39:07

kūrybinės kančios ? :)