28
žvaigždynai Dievo akys
pasruvo krintančiomis ašaromis
į žemės tamsą vandenis sužeistą laiką
ir Zodiako žvėrys gainiojo
vienišą keleivį naktyje
kuriai atrodė nėra pabaigos
29
kai užsiveria durys ir širdys
vien dangaus įstabieji skliautai
lydi kelią tolių dervišo
ir prieš rytą oazę parodo
dykrų perlą pabertą palaimai
tam į kelią išėjusiam nakčia
30
aš nežinau
kiek dar tęsis ši kelionė naktyje
su kelrode žvaigžde ir jai užgęsus
bet įstabi tamsos šviesa
lydėjusi skubantį keleivį
ryte nušvito viltimi
Aukštybių dovana
už piligrimo kelią naktyje
Pabaiga
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-14 23:02:44
už vidurinį posmą ploju atsistojęs
Anonimas
Sukurta: 2010-07-14 11:11:49
Skaičiau visą ciklą, daug kas patiko, kai ko nesupratau. Žavi nuoširdums, įsigilinimas į save. Ačiū
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-14 11:10:10
Labai brandus, gylus , su filosofine potekste kūrinys.Bet jį reikia skaityti visą iš karto, Taip ir padarysiu.Rekomenduoju tai padaryti ir kitiems, skaitykit.
R
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-14 10:00:59
dervišas. kaip smagu. jau antrą dieną iš eilės ŽŽ perskaitau žodį, kuris nuolat sukasi ant liežuvio galo norėdamas įsisprausti į kokią eilutę popieriaus lape - šįkart 'dervišas'. :)