Iš kur gimsta pavydas?
Toks purvinas, sutryptas.
Tas, kuris pavertė didelias akis i žvilgsnį...
Tos akys stebi,
Mano visas mintis,
Visas širdis ir tik jo akyse ašaros...
Nusivylusios,
Šalia su skausmu  savyje.
Matančios nepasiekiamą meilę,
Kuri gal kadanors.
Gal kadanors bus akyse,
Kurios šiandien mato mane.

Mano skausmas pinasi.
Su pasauliu ir vienintelėm pavydo akim,
Kova tarp jausmų ir tuštumos,
Aš pasirinkau abu.
Savo gyvenimą
Ir tas akis
Pavydo kupiną žvilgsnį,
Mano skausmą
Paslėptą tamsiausiam širdies labirinte.
Joks, nei šiltas nei šaltas vėjas nepakeis
Nei ašaros jo akyse,
Nei žvilgsnio.
Aš pasimečiau...

Štai čia aš turiu gyvenimą
Ir akis kupinas pavydo.