25

kas šios eilės
iš nakties išplaukę
kelionės lazda ar beprasmybės simboliai
bežadėj erdvėje ir nežinioj
kasdien tokia mintis kankina
kai dantis sukandęs
naktyje jas rašau
lyg paskutinį pasmerktojo žodį

26

keista erdvė
išplaukia iš pavargusios dienos garsų
įkalintos mintys jau baigia paskutinį
apėjimo ratą
ir sutema skverbiasi į sąnarius į atmintį
kai Mocartas garsų šviesa
nušviečia liūdinčias kertes

27

kai nemiga
alkana plėšri katė
juodais nagais vagoja mintį
ir valandos išeina amžinybėn
eini į tylią nakties menę
kur baigės pokykis
jame tu nebuviai nei lauktas nei godotas
nes šventės rūbą praradai

tęsinys bus