Krislu į akį beda laikas,
Miglojančiom mintim į širdį slenka,
Subliūkštame, reklaminėm viltim ištvirkę
Vidudienio pavartėse sustoję...

Ir su čigonais išsimainę arklius,
Kišenėmis lengvėjam monetas iškrapštę,
O košerinius pusdienius pardavę-
Prarūgusį kefyrą žydai geria...

O aš, vėl atsikėlęs brazdinu gitarą,
Nuspaustais ladais –akordais tebemyliu.
Prispjaudei rūškanai tu man į šulinį
Nuplyšau grifu- pratrūkęs žodžių stygom...

Lombardine viltim grįžti tu ištuštėjusi,
O aš, sutraiškytom akim blaškausi,
Juk  užstačiau tave -dienų susvetimėjimui,
Kai atpirkai mane –  patapusį kaliause...