Ar jūra rami
ar banguota piktai,
tu plauki į jūrą.
Vėl lieka krantai.
Taip traukia tave
nežabota jėga –
ji pikta ir meili,
nuolanki kai kada.
Ten vanduo ir dangus,
ir žuvėdrų būriai,
tavo skausmą perpus
nusinešę visai.
Tu iškvėpi liūdesį,
dalį širdies
ir laimę paklydusią
prisišaukti tikies...
Toks gaivinantis rytas!
Toks kartais žvarbus!
O sielai – kas kita,
ji palikus krantus,
pakyla į debesis,
nardo gelmėj
ir kas kartą vis stebisi –
tu ir vėl pažinai
mano sielą nuklydusią,
viltis, dejones,
tarsi vėją atklydusį
tu neši per bangas,
tarsi siautulį sielos
ir ramybę širdies.
Tas vandens gurkšnis gėlas
tarp sūrios dabarties ...
spika
2010-07-09 00:24:27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-07-09 22:24:44
Jūriška... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-07-09 15:38:41
sūrokas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-07-09 13:48:19
...daina.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-07-09 11:23:41
Toks šviesa ir viltim plevenantis. Pasigedau tobulesnio suderinimo.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-07-09 10:45:25
tokie jau tie jūrininkai...negali be vandens ir druskos...
:)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-09 08:52:42
iš paskutinio posmelio galima išspausti šį tą įdomaus
o šiaip šis eilėraštis
tai žingsnis atgal jūsų kūryboj
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-07-09 00:40:37
Apie jūrą... Tikrai gražiai suvyta. Ak vežkite mane prie jūros.